Šunys pajūryje

Poilsiautojai su keturkojais Lietuvoje vejami iš oficialių paplūdimių.  Taisyklės draudžia juos ten atsivesti, todėl “Baltos uodegos” ieško, kur yra tie neoficialūs papilūdymiai ir kaip reaguoja žmonės į šunis atokesnėse vietose. Prieš keletą savaičių atradome tokių vietų Nidoje. Tereikėjo apie 20 minučių paeiti dviračių taku į pietus nuo paskutinio įvažiavimo į Nidą. Sukome į kopas toje vietoje, kur jau nebuvo paplūdimio ženklo ir radome daugiau keliautojų su šunimis. Šįkart viena didelė beuodegė ir dvi baltos uodegytės ieškojome vietų netoli Klaipėdos. 

Maždaug 600 metrų pajūrio ruožas nuo šiaurinio molo į šiaurę Melnragėje yra vadinamas laukiniu paplūdimiu. Jis neoficialus, todėl ten negalioja įteisintiems pliažams taikomos taisyklės. Štai tame ruože šunis galima vedžioti, niekas už tai nebaus. Mes atvykome prie Olandų kepurės, nusileidome laiptais į palūdimį ir praleidome pusdienį su 4 šunimis – Pūga, Čelė, Šerita ir Preila. Ten taip pat sutikome daugiau šunininkų.

Kitą dieną išsiruošėme į žygį iš Klaipėdos į Smiltynės pliažą mat ten yra apie 600 metrų pajūrio juosta į pietus, kuri taip pat nėra oficialus paplūdimys, ten atsivesti keturkojus leidžiama. Nesuprantu kodėl žmonės su šunimis veržiasi į paplūdimius, kuriuose ir taip prigrūsta žmonių, kai tiek daug laukinės gamtos, tereikia tik šiek tiek paėjėti.

Pirmiausia keliaujame į Senąją perkėlą (Šiaurinis ragas), kur šunys keliami nemokamai, o žmogui bilietas kainuoja – 80-ct, tačiau vidutinių ir didelių veislių šunys be pavadėlio ir antsnukio į keltą neįleidžiami. Vestukai nebuvo priskirti prie vidutinių, antsnukių nepareikalavo, todėl smagiai vėpsojom į žuvėdras ir sutikom dar vieną vestuką!

 

Iš kelto išlipusios sukam į kairę, nes didžioji masė žmonių pasuko dešiniau. Netrukus į mišką suk0 dviračių takas, vedantis į bendrą paplūdimų. Ten neiname, nes draudžia ženklai, o ir noro trintis nėra. Sukame piečiau einančiu asfaltuotu dviračių takeliui. Neužilgo preiname vyrų pliažą, kurį tai pat praleidžiame. Gražus takelis, apsuptas žemų pušelių eina tolyn pajūriu, kol randame nepažymėtus laiptus į dangų.

  

Kadangi dienos saulė jau labai įkaitino uodeguočių kūnus, nusprendžiame bent jau pabandyt atsivėsint jūroje ir užlipus laiptais randame beveik tuščią paplūdimį. Todėl smagiai praleidžiam laiką dūkdamos vandenyje ir kitais laiptais grįžtam į dviračių taką. Pasirodo buvom pataikiusios į nudistų pliažą. Tikriausiai jiems diena buvo per daug vėsi nuogiems pramogauti :)

        

Grįžimui į keltą pasirinkome šiek tiek kitą taką mišku, kur šunys galėjo dūkti su konkorėžiais, kvėpuoti grynu oru ir kur mažiau švietė saulė.

  

Tolyn nuo kelto link jūrų muziejaus apžiūrėjom senas vilas.

    

Ir keltu vėl grįžome į Klaipėdą.

 

“Baltos uodegos” mano, kad nereikia veržtis į oficialius paplūdimius, slėpti šunų rankinėse ar palikti jų namuose. Tereikia tik šiek tiek pasivaikščioti. Tik primename, kad išsiruošus į žygį prie jūros nepamirškite paimti vandens šuniui ir sau. Jeigu šuo pradeda stipriai lekuoti – leiskite jam atsikvėpti bei atsivėsinti pavėsyje. Kai kurie žmonės mano, kad prakaito liaukų yra šuns liežuvyje. Jie klysta – taip nėra, didžioji dauguma prakaito liaukų išsidėstę kojų pagalvėlėse. Kūno karštį atiduoti į aplinką taip pat padeda išsiplėtusios liežuvio, snukio ir ausų kraujagyslės, kuriomis įkaitęs kraujas teka arti kūno paviršiaus (taigi, neišsigąskite, jei užkilus temperatūrai, gyvūno ausys taps raudonesnės, nei įprasta).
Linkime smagių kelionių kartu su vestukais! O jei radote šunims tinkamų vietų pajūryje- pasidalinkite su kitais komentaruose.

 

 

Be Sociable, Share!

Komentuoti