Ko ieškoti šunų ėdalo etiketėse?

Visi mes norime būti sveiki, todėl mes sąmoningai atsirenkame kasdienio vartojimo produktus.  Mes norime žinoti, iš ko sudarytas mūsų maistas. Taip pat žinome, jog reklama-tai tik reklama, ji neduoda mums faktų. Dėl to mes ir netikime tuo, ką produktų gamintojai mums pasakoja.

Vis dėlto, rinkdami maistą katėms ir šunims, dažnai kreipiame dėmesį į tai, ką sako reklama. Ir kada gamintojas mums rodo spalvingus sultingos mėsos paveiksliukus ir laukus, pilnus grūdų, ir porina, kad būtent šis maistas geriausias mūsų gyvūnui, mes tikime. Kodėl? Tai vyksta ir dėl to, jog sudėties aprašymai ant etiketės sunkiai įskaitomi. Iš pirmo žvilgsnio, visi ėdalai atrodo vienodai, bet  tai tik iš pirmo žvilgsnio.

Kokybės skirtumai tarp gyvūnų ėdalo rūšių žymiai svaresni, nei skirtumai tarp maisto, vartojamo žmonių. Todėl maistas gyvūnams turi būti renkamas labai kruopščiai, taip pat, kaip ir renkantis maistą sau. Šis straipsnis bus įdomus kritiškai nusistačiusiems vartotojams renkantis tikrai gerą maistą gyvūnui.

Geras ėdalas turi būti sudarytas iš:

-mėsos (būtent „mėsos“, o ne „mėsos ir gyvulinės kilmės   subproduktų“). Taip pat turi būti įvardyta mėsos rūšis, pvz. vištiena  ar susmulkinta jautiena.

-kiaušinių ir/ar sūrio

-nedidelės vidurių dalies

-max. 50% (o geriausia 25-30%) grūdų ir/ar daržovių (angliavadeniai ir skaidulos)

-ilgo sąrašo vitaminų ir mineralų

-natūralių konservantų (antioksidantų), kurie išsaugo riebalus sausame ėdale, tokius kaip vitaminai C ir E, augalų aliejus

Ėdale neturi būti:

-žemos kokybės baltymų šaltinių, tokių kaip įtartinų „subproduktų“, pvz. malta jautienos oda

-cheminių konservantų ar antioksidantų (Ethoxyquin, ВНА, ВНТ, Propylgallate)

-dažiklių

-cukraus, karamelės

-tuščių „užpildų“, tokių kaip riešutų kevalai, celiuliozė (tai rodo, kad gamyboje stengtasi taupyti: tokie produktai sukelia gyvūnui sotumo jausmą, tuo metu neduodant jokių organizmui reikiamų medžiagų. Tai taip pat žemos kokybės taip vadinamų „balastų“ formos, kurios sukelia virškinimo problemų.)

Pagrindinės mūsų gyvūnėlių ligų priežastys, susietos su neteisingu maitinimu, yra chemikalai ir žemos kokybės subproduktai ėdaluose.

a)Chemikalai

Dr. Alfredas Plechneris (veterinaras, maitinimo specialistas, kurio specialybė yra alergijos ir kitos kačių bei šunų odos ligos) mano, kad dirbtiniai antioksidatoriai BHA (E320) ir BHT (E321) gali būti kepenų ligų, normalaus besivystymo, metabolinio streso, taip pat vėžio priežastimi. Laboratorinių tyrimų metu gyvūnams buvo nustatytos alerginės reakcijos ir smegenų darbo sutrikimai. Pavyzdžiui: dirbtinis antioksidatorius Ethoxyquin, gaminamas JAV firmos Monsanto (įv. chemikatų, pesticidų, įtarimus keliančio cukraus pakaitalo Aspartam ir genetiškai modifikuotos sojos firma-gamintojas), pirmiau naudotas gumos tvirtumui didinti, dabar naudojamas rudoms dėmėms ant obuolių ir kriaušių išvengti. Pagal medžiagų nuodingumo skalę nuo 1 iki 6 (6 nuodingiausias) Ethoxyquin vertinamas 3. Ethoxyquin sukelia lėtai besivystančias depresijas, traukulius, kai kam net mirtį, o taip pat odos neurozes ir kepenų pažeidimus. Europoje Ethoxyquino naudojimas žmonių vartojamuose produktuose uždraustas, nes įkvepiant, odos kontakto bei patekimo organizmo vidun metu ši medžiaga toksiška. Ethoxyquino naudojimas gyvūnų maiste leidžiamas mažais kiekiais. Kaip riebaluose tirpi substancija, Ethoxyquin nusėda riebalų sluoksniuose ir kepenyse.

Cheminiai dažikliai gali sukelti alergijas. Įrodyta, kad dažiklis E127 sukelia skydliaukės vėžį; vis dėlto, jis naudojamas kai kuriuose kačių ėdaluose!

b) Subproduktai

Gyvūnų maisto gaminimas nėra reguliuojamas žmonių maisto gaminimo įstatymais. Dėl to, gamintojas neprivalo nurodyti pilnos ėdalo sudėties. Pagal Europos įstatymą apie gyvūnų maistą, kailinių gyvūnų kūnai, kanopos, plunksnos, ragai ir kailis gali būti nurodomi kaip „subproduktai“. Žemos kokybės maistuose naudojamos atliekos iš skerdyklų, sudaro savyje galvijų liaukų išskyras, hormonus, kraują, žarnas ar net šlapimą. Žinoma, ne visi subproduktai blogi; prie jų taip pat priskiriami viduriai, kurie naudingi gyvūnams. Dar kartą norisi pakartoti, kad gera firma neslėps sudėties po neaiškiu pavadinimu „gyvulinės kilmės produktai“, o atvirai išvardys sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, „Vištiena, kepenys, širdis (ar kiti viduriai), kukurūzai“ ir t.t.. Todėl, pasistenkite rasti sudėtį be žodžio „subproduktai“. Kai kurie gamintojai atsako į iškilusius klausimus „Mes naudojame širdis, kepenis ir inkstus“. Bet ar tai tiesa? Dažnai tik užmetus akį į etiketę galima atsakyti į šį klausimą. Kepenys jau nurodytos? Tada ji negali būti dalimi naudojamų gaminyje subproduktų. Vienas iš „Premium“ klasės ėdalo gamintojų naudoja pagal nurodymus išvalytas vištų žarnas ir nurodo jas kaip subproduktą. Tokiu atveju žarnos yra proteino šaltinis, o ne mėsa. Šlapimas ėdale taip pat naudojamas. Kodėl? Todėl, kad šlapime esančios druskos skonis lemia geresnį maisto skonį nenaudojant tikros druskos. Gamintojas nenurodo druskos įdėjimą etiketėje, kas teigiamai veikia pirkėją.

Šią informaciją rasite ant pakuotės

Sekanti informacija turi būti nurodyta gamintojo ant konservų skardinių ar sauso ėdalo maišų:

Garantuota analizė (nurodoma procentais)

Medžiagų sąrašas (priklausomai nuo svorio, mažėjančia tvarka)

1) Garantuota analizė

Nurodomas minimalus baltymų (proteinų) ir riebalų, taip pat maksimalus pelenų, audinių ir vandens skaičius.

Baltymai yra svarbiausia medžiaga katėms ir šunims. Geriems baltymų šaltiniams priskiriama vištiena, jautiena, veršiena, kiaušiniai, varškė, taip pat viduriai, tokie kaip širdis ir kepenys. Augaliniai proteinai-tai kviečiai, avižos, kukurūzai ir soja. Katės-mėsėdės, tai reiškia, kad baltymai daugiausia turi būti gyvulinės kilmės.

Problema yra tame, jog gamintojai baltymų kiekį pažymi kaip žalio proteino kiekį. Žali proteinai reiškia bendrą baltymų kiekį, kas neduoda įvertinti maiste naudojamų baltymų vertę, kokią jų dalį organizmas galės suvirškinti. Įsivaizduokime, dviejų rūšių ėdalas tiriamas laboratorijoje. Abu ėdalai savyje turi: žali proteinai 10%, riebalai 6,5%, audiniai 2,4%, drėgnumas 68%; tipiniai sauso maisto medžiagų kiekiai. Abi rūšys iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodai. Perskaičius sudėtį galima nustatyti: pirmas ėdalas: jautiena, kepenys, širdys, kiaušiniai, vištienos riebalai ir saulėgrąžų aliejus, kukurūzai ir avižos. Antrame ėdale yra keturios poros senų odinių batų, apie 4 litrus alyvos, susmulkinta anglis ir 30 litrų vandens. Abi šios sudėtys atsako į analizės tirus medžiagų kiekius, nors pirmas ėdalas yra puikus, o antrasis negali būti maistingas gyvūnui…

Plunksnos taip pat turi daug baltymų, bet gyvūno organizmas negali jų pasisavinti ir suvirškinti. Taigi, pagrindinis gero maisto rodiklis-jo pasisavinimas. Didžioji dalis gamintojų nenurodo pasisavinimo duomenų. Bet mes, kaip vartotojai, galime gan lengvai nustatyti, kiek ėdalas yra pasisavinamas (kitaip tariant, ar ėdalas sudarytas iš kokybiškų komponentų, ar ne).

Reikėtų atkreipti dėmesį į išmatų kiekį. Jis negali sudaryti daugiau, kaip 25% nuo suvalgyto maisto kiekio. Kuo daugiau išmatų susidaro, gyvūnui suėdus ėdalą, tuo jis žemesnės kokybės. Taip pat maisto kokybę galima nustatyti pagal gamintojo nurodytas šėrimo normas. Kuo didesnė dienos norma, tuo žemesnės kokybės ėdalas.

2)Medžiagų sudėtis rodo, kiek maistas biologiškai yra vertingas. Biologinė vertė (kiek gerai organizmo pasisavinami baltymai (proteinai)) kiaušinių lygi 100%, miltų iš vištienos-daugiau, kaip 90%, jautienos-78%, rugių 60%, kukurūzai 54%. Vieni rugiai bei kukurūzai nėra pilnavertis maistas mėsėdžiui, bet kartu su kitais vienu ar dviem gyvulinių baltymų šaltiniais, galima pasiekti gero, biologiškai vertingo, maitinimo būdo.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ant pakuotės būtų nurodyta naudojamos mėsos rūšis, pvz. jautiena, aviena, vištiena… Jei etiketėje parašyta „mėsa“, ėdale gali būti naudojami neaiškios kilmės mėsos mišiniai. Dažnai tai kiauliena, kuri nėra vertingas maistas ne gyvūnams, nei žmonėms.

Sudėtis nurodoma pagal svorį. Jei pirma nurodyta jautiena, tai ar ji yra pagrindinė ėdalo sudedamoji dalis? Nebūtinai. Skaitom toliau. Antri nurodyti kviečių miltai, toliau kviečių sėlenos, riebalai ir dar kartą kviečiai grūdų pavidale. Maisto produktų gaminimo įstatymai nedraudžia gamintojams nurodyti įvairias to paties produkto formas atskirai. Kviečiai, nors ir skirtingose formose, lieka kviečiais. Visas formas kartu sudėjus, kviečių kiekis daug kartų viršys jautienos kiekį. Reiškia, šiuo atveju, pagrindine ėdalo sudedamąja dalimi bus kviečiai, nors pirmoji parašyta buvo mėsa.

Geru įv. baltymų šaltinių mišiniu galima pavadinti šitokį: pirmoje vietoje vištiena, kombinuota su grūdais ar kukurūzais; pagal galimybes su kepenimis ir/ar kiaušiniu ir papildyta vištienos riebalais.

Mįslingas gyvūnų ėdalų komponentų pasaulis

Gyvulinės kilmės komponentai:

-mėsa gali būti įv. mėsos rūšių mišinys, jeigu nurodytas šaltinis: „jautiena“, „paukštiena“ ir t.t.. Tai gali būti raumeninė masė, liežuvis, širdis, diafragma, taip pat riebalai, gyslos, bet kiekiais, kurie sutinkami toje mėsos rūšyje.

-mėsos subproduktai-tai smegenys, plaučiai, kraujas, kaulai, audiniai, sausgyslės, oda, šlapimas, žarnos ir skrandžiai.

-paukštienos subproduktai-galvos, kojos, skrandžiai, kraujas, šlapimas ir kartais plunksnos.

-žuvies miltai-tai džiovinta, smulkinta žuvis, visa ar jos dalys. Beveik visada be vertingų riebalų.

-digest-drėgmė, susidaranti cheminės hidrolizės metu iš gyvulinių audinių. Iš anksto chemiškai  suvirškintas maistas.

Kiti komponentai:

-malti kukurūzai daromi iš kukurūzų burbuolių. Neturi savyje turėti daugiau, kaip 4% kitų medžiagų.

-rudi ar nepoliruoti ryžiai. Nuimtas tik viršutinis apvalkalas.

-Brewer’s ryžiai-atliekos alaus ir alkoholinių gėrimų gamyboje.

-sojų  miltai-sojų aliejaus gamybos subproduktas. Turtinga baltymais. Kai kuriems gyvūnams gali sukelti alergines reakcijas.

-grūdiniai-neturinčios vertės miusli gamybos atliekos.

-celiuliozė-nesuvirškinamas skrandžio užpildas, neturintis kokios nors maistinės vertės. Gyvūnas greitai pasijaučia sotus, nors ir negauna jokių medžiagų. Dvejojama dėl jos ir kaip dėl audinių šaltinio, kadangi dažnai priveda prie virškinimo problemų. Celiuloze taip pat dažnai vadinami riešutų kevalai ir šienas.

-žemės riešutų kevalai taip pat yra nesuvirškinamas skrandžio užpildas.

-mielės-maistinga substancija, B grupės vitaminų šaltinis.

-sausi dumbliai-gamtinis daugelio mineralų ir gyvybiškai svarbių mikroelementų šaltinis.

Konservantai ir antioksidantai (stabdo riebalų gįžimą)

Prie „gerųjų“ priskiriami vitaminas E (tokoferolas) ir C (askorbino rūgštis), o taip pat augalų ekstraktai ir aliejai.

„Blogieji“-tai BHA, BHT, Propylgallat ir Ethoxyquin. Jie tirpsta riebaluose ir dideliais kiekiais kenksmingi organizmui. Nusėsta riebalų sluoksniuose ir kepenyse, sukelia alergijas, neteisingą augimą, pažeidžia nervinę sistemą ir kepenis, taip pat, gali sukelti vėžį. Bandymai su pėlėmis parodė, kad šios medžiagos galima apibūdinti kaip kancerogenus (sukeliančias vėžį).

Problema yra tame, kad Europos įstatymai leidžia konservantus ir antioksidantus. Yra daug gyvūnų ėdalų, ant kurių didelėmis raidėmis parašyta „Be dirbtinių konservantų“. Kada skaitai toliau, kamputyje randi parašyta: „Antioxidant: EWG-priedai“. Šie gamintojai naudojasi žmonių nežinojimu apie tai, kas yra 1)antioksidantas ir 2)EWG-priedai. Už šių pavadinimų slepiasi „blogieji“ BHA, BHT, Propylallat ir Ethoxyquin, kurie naudojami kaip dirbtiniai konservantai ir dirbtiniai antioksidantai. Jeigu gamintojas kaip antioksidantą panaudojo vitaminą E, tai bus aiškiai parašyta etiketėje, kadangi tai yra savotiška reklama gamintojui. Todėl būkite atsargūs.

Nekenksmingi priedai, taip pat būtini mineralai ir vitaminai:

Askorbino rūgštis

Biotinas

Kalcio karbonatas Calciumcarbonat

Calcium panttothenat

Kalcio oksidas Calciumoxid

Kalcio fosfatas Calciumphosphat

Chloridas ar chlorinas

Cholin chloridas

Guar Gum

Kobaltas

Varis

Vario karbonatas

Vario gliukonatas ir sulfatas

Folio rūgštis

Inositol

Geležis

Magnis

Mangano sulfatas

Menadion-natrium-bisulfitas

Niacinas

Pangamiesaure

Potassium Chlorid

Kalio citratas Potassiumcitrat

Riboflavinas

Selenas

Natrio chloridas

Taurinas

Natrio selenas

Tocopherol

Tiamino hidrochoridas ir mononitratas

Cinko karbonatas

Cinko sulfatas

Kenksmingi priedai:

Propylen glycol

Cukrus (karamelė)

Marceborzoi (snukutis.eforum.lt)

Be Sociable, Share!

One Response to Ko ieškoti šunų ėdalo etiketėse?

Komentuoti